Jausmai.

Nemėgstu moralizuot. Na gal kartais. Nedaug. Bet aš negaliu suvaldyt savo jausmų. Jei myliu - iškart pasakau, jei nemėgstu - pasakau, jei bijau - laikausi atokiau. Nežinau kaip žmonės sugeba meluoti patys sau ir aplinkai ir nuslėpti ką jaučia, nors pati moku apsimetinėti, bet retai tai darau.

 Ką tik gavau žinutę: "Tu labai graži". pati savęs gražia nelaikau. Niekada tokia nebuvau ir turbūt nebūsiu. Bet mokausi mylėti save ir savo kūną. Esu ideali. Kiekvienas esame idealus. Nors tobulų nėra, bet reikia save mylėt kaip tobuliausią būtybę žemėje. Po to savo meilę dalintis su kitu žmogumi. Turbūt pačiu artimiausiu mylimuoju ir žinoma savo šeima. To turbūt net sakyti nereikia. Meilė yra būtina gyvenimui. Jei neturėčiau meilės - tai nieko neturėčiau. Galiu mylėti net gi be atsako. Nors ir sunkus toks gyvenimo būdas, bet tai įmanoma.

 Atvirai kalbant aš labai dažnai įsimyliu. O gal tiesiog susižaviu. Esu turėjus begalę laikinų "vaikinų" kurie kažkada darė mano gyvenimą geresniu, bet man jau užtenka žaist vaikų žaidimus su šūdo malimu. Nenoriu skaudinti žmonių kurie tikriausiai kažkada buvo pametę galvą dėl manęs. Myliu vieną. Tiksliau mylėjau. Teko pamiršti dėl vieno negero atsitikimo. Nenoriu apie tai kalbėti. Taigi. Jei sakau, kad myliu - tai darau nuoširdžiai. Vadinasi tikrai myliu žmogų.

  Mėgstu juoktis, šypsotis. Patinka svajoti apie linksmus dalykus. Tikiuosi ateityje turėsiu darbą kuriame šypsosiuosi, nes dirbsiu su malonumu, o ne tik privalėdama atlikti paskirtas užduotis. Aš mėgstu rašyti, bet labai nemėgstu skaityti. Niekada neskaitau knygų. Tik tada kai privalau jas skaityti mokslui. Todėl mano blog'ai visada trumpi. Mėgstu rašyti eilėraščius, dainas.. Bet niekada nerodau jų niekam. Tik sau. Nes aš esu tobulas žmogus, o tik tobuliem galima matyti tobulas mintis. Juokauju. Nesu didelė savanaudė. Tik kartais.

  Mėgstu gėles. Gaila tik, kad esu joms alergiška. Vis tiek mėgstu. Myliu pasaulį. Bandau rūšiuot. Gerai pavyksta. Dalyvauju šiūkšlių rinkimo akcijose. Tuo tik maža dalele prisidedu prie pasaulio apsaugojimo. Gal Žemė vėl atsigaus..  Arba ne.

  Galvoju apie savo kojas. Kažkodėl. Skauda. Turbūt nusėdėjau. Tai naujas jausmas. Skausmas yra vidinis ir išorinis. Viduje mirti yra daug šūdiniau nei būti sužalotam iš išorės. Nors kita vertus nieko gero išvis būti sužalotam. Na bet jei vis dėl to tai atsitinka - būtinai turite išsipasakoti artimiausiam žmogui. Reikia paguodos, užjautimo ir paramos. Nemoku tylėti. nemokėkit ir Jūs.

  Nenoriu primokinti Jūsų visokiausių nesąmonių tad geriau jau eisiu. Sėkmės visiem.

Su meile, Kwinkė.