Sveiki visi gyvi. Nepykit, kad šiandien taip vėlai viską rašau, na bet tarkim. Tai vat. Buvau šiandien Panevėžį. Pirmą kartą. Man patiko. Paprašiau tėvų, kad paliktų mane vieną Panevėžio centre. Jie paliko. Kadangi ten beveik nieko nepažįstu - nėjau susitikt su niekuo. Sėdėjau nežinia kokioj vietoj ant suoliuko. Mąsčiau. Apie dieną. Apie draugus. Apie muziką. Pasiėmusi tušinuką pradėjau kažką rašyt. Tiksliau savo mintis. Sukūriau dainą. Nežinau kodėl, bet nedrąsiai pakėliau galvą. Kažkur toliau pamačiau 4 vaikinus. Gražius. Jie ėjo link manęs. Pirma nieko nesupratau, bet po to viskas paaiškėjo.
Susipažinau su žmonėmis iš svetimo miesto. Daug juokėmės. Daug kalbėjom. O Lauke buvo šalta. Užsukome į "Kebabinę". Džentelmenai pavaišino mane karšta kava. Ahrrrr. Kaip gera buvo mano pilvukui... Šiaip labai keista buvo matyti žmones kurie taip maloniai su manim elgiasi.Aišku jie pasiėmė mano kontaktus ir po geros valandos nuskubėjo namo.
Vėl likau viena. Nei kiek nebijojau. Nei kiek nesigailėjau.. Paskambinau tėvams. Jie pasiimė mane pas gimines. Pas mano dėdę kurio nebuvau mačiusi. Jezau kaip jį pamilau. Nežinau didesnio optimisto nei mano dėdė Jonas Viktoras. Jis išgyveno baisiai sunkią operaciją. Neteko savo pusės kaulo (dubens). Šlubčioja. Bet vis tiek pošlumo jam netrūksta. Kas antras žodis buvo: "seksas" "dulkinimasis" "mylėjimasis". Jo pirmas kartas buvo kluone ant šiaudų. Keistas vyrukas manau. Bet gal ir romantiška visai. Na bet neesmė.
Važiuodami namo užsukome į prekybos centrą. Nusipirkau megztinį kuris man labai primena Jamie Ryan Dee. Nežinau kodėl, bet šiandien apie jį galvojau. Daug. Na gal dėl to, nes šiandien jo septynioliktas gimtadienis. Bet nemanau.
Judėjom tolyn. Išvažiuojant iš Panevėžio nutiko kažkas neįtikėto. Vis dar esu šoko būsenoj. Rankos dreba, širdis virpa...
Mes stovėjome didelėje spūstyje. Kažkoks dolbajobas, atsiprašant nežiūrėdamas mašinų pradėjo visus lenkti. Pritrūko kelių milimetrų, kad būtų įvykus mūsų automobilio avarija. Bet jis atsitrenkė į priešais esantį automobilį. Jo veidrodėlis būtų turbūt išmušęs mūsų automobilio langą jei tėtis nebūtų išsisukęs... Bet.. Bet tas niekšas nesustodamas nuvažiavo tolyn, o priešais važiuojantis automobilis buvo sumaitotas. Visos durelės, veidrodėlis.. Tą akimirką kai automobilis važiavo į mus - man sustingo rankos. Mintyse prabėgo geriausi atsiminimai. Galvojau jau galas. Nebuvau prisisegusi saugos diržo, nes prieš tai su sese viena ant kitos miegojom, todėl tik užsimerkiau ir pasidaviau praeičiai. Prabėgus keletui minučių atsimerkiau. Aš tikrai labai bijojau. Ir vis dar bijau.
Dar nenoriu mirt. Ir nenoriu pasent. Noriu gyventi ir džiaugtis. Dėkoti Dievui, kad esu ir būsiu. Dėkoti už šeimą, senelius, gyvenimą. Už save ir draugus. Na aš netikiu į Dievą, bet.. Bet meldžiuosi. Kartais tai vienintelis būdas atsiprašyti savo klaidų..
Manau šiandienai tiek.. iki susitikimo, žmogai.
Mylėkite savo gyvenimą ir vertinkite tai ką turite dabar.
P.S. Jus mylinti Kwinkė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą