Bendraukim imtymiau, bet...

 

Kartais susimąstai, kad esi vienintelis žmogus visame pasaulyje. Kvėpuoji vienu oru ir geri vieną vandenį.. Tada įmerki savo nešvarius delnus į karštą, deginančią liepsną. Ir neištrauki tol, kol pamiršti apie viską kas buvo praeityje. Kai susimąstai apie ateitį, ištrauki savo juodas, pūslėtas rankas iš liepsnos. Pravirksti. Bet ar ilgam... Ar ilgai?..
  Žmonės praeidami beria druską ant Tavo nuoskaudų. O Tu tik dirbtinai šypsaisi. Stengiesi išlikti blaivus ir tyras. Tu auginiesi savo karmą ir glostai padus Dievams iš aukštybių.
  Maži drugeliai drasko Tavo suterštą protą ir mąstyseną. O Tu tik sėdi ir žiūri į vieną tašką, nes smegenis Tau pudrina televizija ir spauda. Ir Tu jau nebesuvoki kas tiesa, o kas melas.. Tu judi tolyn kai niekas nemato.. Kai niekas negirdi.. Slepiesi pats nuo savęs ir nuo kitų... Ir dažnai savęs klausi: Ar Tu, dar Tu? Ar aš dar aš?.. Ir atsakyti negali..
  Brauki per gitaros stygas garsiai tardamas: AŠ GALIU. Ir tada vėl nuleidi rankas supratęs, kad paleidi savo svajonę į orą.. Per skruostą Tau nematomai rieda ašara. Ašara kuri sibolizuoja taiką.. Bet juk pagal rūbą sutinka, pagal protą išlydi. O Tu jam pasakyk, kad Tu protingas... Jis Tau trenks per skruostą.. Atsuk jam kitą. Jei to neužteks, leisk būt talžomas iki paskutinio atodusio.. Ir kai numirsi, pasijausi lyg San Franciske.. O tada suprasi, koks protingas ir geras Tu esi...
  Knisu sau ir Tau protą.. Ir nieko nesuprantu ką rašau. Iš tiesų esu dvasiškai sudaužyta ir mirus, tad mintys nesusideda į savo vietas.. Atsiprašau.. Talžyk jei reikės, mušk jei padės.. Tik palik mane gyvą..

 

By Kwinky..

Neperšokęs griovio nesakyk "op".

 Geriausia skaityti klausant: https://www.youtube.com/watch?v=8uqP_XAWCrY

 Nauji veidai, naujas pasaulis, naujas gyvenimas. Ir kartais taip norisi priryti ledinių vandens purslų ir paskęsti tylioje nežinomybėje. Norisi pamiršti viska kas tikra ir reikalinga. Norisi pabėgti nuo virvelių kurios laiko Tave pririštą kaip medinę lėlytę. Norisi sprukti, bėgti, rėkti.. O tada staiga pabusti ir atrasti realybę bei jos skonį. Bet net jeigu ir paragausi - Tu privalėsi žūti. Nes žmogus yra per didelis goduolis kuris norėtų suryti viską kas tikra ir tyra.. Taip tyra, kad net naujagimio ašara niekada nebus tyresnė.. Už ką? - Už tavo žodį, mielas žmogau. Už Tavo ištartą nuoširdų žodį kurį pasakai geram žmogui.
  Besikartojantis ciklas norintis parodyti laisvės kvapą - sustos. Jis suksis kita linkme taip griaudamas viską kas Tau buvo brangu ir tikra. Tu nuleisi rankas ir panarinsi galvą, dėl visko kaltinsi Dievą. O jis tik žiūrės ir juoksis iš Tavo nesupratingumo. Jis mėtys po kojoms vis didesnius ir didesnius akmenis. O Tu klupsi kelsiesi ir vėl klupsi.. Tu būsi pamirštas ir nereikalingas. Gyvensi tik sau. Ir viskas atrodys juodai balta. Nenorėsi kentėti, nenorėsi būti vienas.. Bet tikėsi savimi ir atsikelsi. Pasuksi besikartojantį ciklą į savo vėžes ir toliau gyvensi iki tol kol vėl nesuklupsi..
  Taip ir susirinksi paskutines karsto vinis savo kelyje. Taip ir susikalsi kryžių sau prie kapo. Taip ir palaidosi save gyvą. Bet taip ir turi būti, nes gyvename tam, kad mirtume.
  Miriau jau šimtus kartų. Mirsiu dar tūkstantį. Bet tik vieną vienintelį kartą mano siela iškeliaus kažkur ten kur niekas nežino. Bet aš nebijau. Nebijau, tikrai nebijau. Nenumaldomas troškimas pažinti tai kas yra ten kažkur kur rūkas kyla ir kur rasa krenta... Aš noriu. Noriu žinoti tai ko nežino niekas..
  Bet aš gyvensiu ir suprasiu laisvės kvapą bei realybės skonį.. Aš klyksiu rėksiu bėgsiu, bet suprasiu, kad to visai nereikia. Aš ištversiu beprotybę ir palaidosiu piktumą. Taip ir kalbėsiu. Taip ir tylėsiu. Taip ir kelsiuosi, taip ir krisiu. Bet bent kažką darysiu, o ne tik merdėsiu gaudydama paskutinį oro kvapą..

Ačiū už dėmesį, Kwinky <3