Realizavau.

  Viskas buvo kaip sapnas. Gražus, šiltas sapnas. Saldus sapnas. Lengvas sapnas. Ir viskas tapo realybe. Aš pakilau. Rodos pakilau į dangų. Į aukščiausią tašką kurį galėjau pasiekti.
  Viskas prasidėjo nuo JamJars su kuriuo kalbėjau pirmą kartą. Po to vėl, antrąjį. Bet šį kart akis į akį. Susižavėjau. Turiu daugybė video kurių kelti čia nesiruošiu, jei kam nors įdomu kvieskit - Kwinky Reoo (fb). Po to kalbėjau su Sam Pepper. Smagiai kalbėjau. Na aš nekalbėjau. Jis kalbėjo. Aš juokiausi.. Bet po to supratau, kad ne internetu turiu ieškoti draugų. Realybėje.
  Kartais norisi užpildyt tą niekam nereikalingą tuštumą savo širdį. Turiu tam tik 1 žmogų. Bet tiesą sakant, aš išsipasakoju visiem draugams kuriais tikiu. Kuriuos myliu.
  Neturiu prasmės slėpti vardo žmogaus, kuris dabar dažniausiai sėdi mano galvoje. Tai Vainė. Ir JamJars. Bet dabar ne apie jį. Mano saulei dabar labai sunku. Nežinau kaip jai padėti. Nežinau kaip paguosti. Nežinau kaip paremti. . . Bet aš žinau, kad ji mėgsta eilėraščius, tad dabar rašydama sugalvojau vieną. Tai Tau, meile:

Gyvenimas tai lašas.
Lašas pilnas džiaugsmo, meilės ir lietaus.
Ir Tavo jausmo, Tavo šypsenos.

O Saulė..
Ji tokia karšta.. Šviesi..
Jos spinduliai kaip Tu - šilti..

Ir nežinau aš ką rašyt toliau..
Gal pagalvojaus eisiu aš toliau..
Myliu Tave labai stipriai, ir aš žinau, kad tai žinai.

Lieva, bet vis šis tas.. Jei ne tėtė tai būčiau dar parašinėjus, bet jau turiu lėkti nuo kompiuterio.. Sėkmės visiems. myliu.

Jūsų Kwinkė.

All about dream.

Sukūriau dainą. Dainą kuri kažkada bus dainuojama mūsų koncertuose. Aš tikiu. Ir Jūs. Taip Jūs. Jūs pirmi galit paskaityti žodžius. Ačiū už dėmesį.

You say you‘ll never giving up

And Your heart is made of gold

And You know I will say „never“

But You replide You an angel from above

Every day and every fucking night

I‘ve never cried of You too say goodbye

And I relized that You‘ll always lied

I‘m terrified.. I‘m terrified..

Please wake up from the day dream

Please believe that what I said

I don‘t want to compared it

Please relized please relized

x2

AU MAI GAD :O

  Hey žmonėėėėėės. Šiandien esu beprotiškai, fantastiškai, begališkai laimingaaaaa. Tiesiog trykštu džiaugsmuuu.
  Tikriausiai iškėlėte klausimą - kodėl? Galiu į tai atsakyti labai lengvai. AŠ MAČIAU JAMJARS PER WEB CAM MAŽULIAI :O. Jo. Nerealioj euforijoj esu. Mintyse tik jis. Kaip visada. bet dbrj jau su džiaugsmu į tai žiūriu. Nebegalvoju apie ateitį su juo. Paleidau jį iš rankų. Nuo šiol esu tik eilinė fanė, bet man to užtenka. Užtenka vien žinot, kad jis išvis egzistuoja. Kad jis gyvena.
  Kai jis perskaitė mano komentarą: "Give me Your heart" ir parodė širdutę - man nutirpo visa nugara. Galvojau susileisiu.. O kai pasakė: "Hi Kwinky" - pamaniau, kad sapnuoju. Bet tai nebuvo sapnas. Tai realybė. 

  Aš labai giriuosi. Nepykit. BET. Man tai yra didžiausias gyvenimo įvykis. Na gal ne pats didžiausias, bet vienas iš didesnių.. Neturiu daugiau žodžių. Per daug susijaudinus esu. Ahrrrrrr. Einu atsigult į lovytę ir toliau apie jį galvot. Klausyt kaip jis dainuoja. O Jūs pasigrožėkit keliomis jo foto ir vaizdo įrašais kuriuos šiandien padariau. I hope You enjoy ;o: 

 Benn Give Me a Heart <3

 JamJars say Hallo ;}

 JamJars say - "Hi Kwinky"

 Talking whit domesic potato :D*

Susižavėjimas ar meilė?

  Nežinau kas darosi. Negaliu suvaldyti savo jausmų, savęs, mąstymo. Esu totaliai pasimetus. Bet taip totaliai kaip dar niekad nebuvau..
  Šią savaitę man galvoj vien JamJars.. Visą laiką.. Žinau, kad jo negausiu, kad net nesusirašysim, kad nebendrausim.. Bet. Bet vis tiek kažko tikiuosi, viliuosi.. Nors Jis turi savo gyvenimą. Aš irgi turiu sąvajį, bet gyvenu ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Bandau nieko nesmerkti, bandau mylėti. Bet dabar jau nebesuprantu ką myliu, o kuo žaviuosi. Visi tie laikinieji "vaikinai" tikriausiai buvo tik susižavėjimo priežastis, nes gerai pagalvojus tai Jiems nejaučiau daugiau nei draugystė. 
  Negaliu pasakyt, kad myliu JamJars. Aš irgi juo žaviuosi. Bet ne kaip fanė ar  mergina. Aš noriu būt jo draugė. Tiesiog draugė. Nes jis labai įdomus žmogus.. Žmogus su savo skonio supratimu, su savo mintimis, gyvenimu. Jis ne toks kaip visi. O tai jau yra labai didelis pliusas. Dabar paprieštarausiu pati sau, kad tobulų nėra. Yra. Ir tai ne tik mes patys, bet ir kai kurie aplinkiniai. Man tobulas yra JamJars. Ne tik dėl savo idealios išvaizdos, bet ir dėl proto. Dėl visko. Jis tiesiog yra tas aukštasis apie kurį galima būtų knygas rašyti.
  1. Dievo įsakymas - neturėk kitų Dievų tik mane vieną. Dieve, aš negaliu. Niekas negali. Jei tiki horoskopais - tai jau išsižadėjimas Dievo, nes Tu tiki kažkuo kitu, o ne Dievu. O aš dievinu tobulus žmones. Save pačią ir JamJars (nesu savanaudė, bet, kad suprastumėte prasmę reikia skaityti ankstesnius įrašus). 
  Visos mintys vien apie Jį.. Ah.. Nebegaliu daugiau kentėti. Sukūriau dainos žodžius apie savo jausmus. Pagerėjo. Bet ne iki galo.. Išgersiu karštos arbatos, atsipalaiduosiu.. Kitą dieną gal jausiuosi geriau. Gal atrasiu save.. Labai to tikiuosi.. O dabar sakau Jums - iki pasimatymo..


Bandyti atrasti save yra geriausias dalykas pasaulyje.

Su pagarba, Kwinkė.

JamJars (Jamie Ryan Dee)
Nes visos mintys tik apie Tave..

Mylėkit ir mylėkitės!

 Labukas visiems. Šiandien buvo nuostabi diena. Ką galiu pasakyti - Šaltukas spaudžia. Visą dieną praleidau su labai mylimu ir gerbiamu žmogumi - Rimvydu. Jis man kaip brolis. Fotografavomės. Visur. Bet kaip.
 Buvo labai labai šalta, bet mes to nepajutom. Darėm nesąmones. Gėrėm arbatėlę. Buvom žydų kapinėse. Fotografavomės. Buvom rimi. Fotografavomės. Buvom ant kažkokio tako. Fotografavomės. Žodžiu. visur. Ir galiausiai iš 200 foto gerai gavosi tik 1. Cool story bro.
 Šiandien pagaliau supratau, kad nesvarbu, kad ir kaip atrodysiu - vis tiek save myliu. Gyvenimas yra gražuuuus.
  Kalbėjom šiandien truputį apie seksą ir fap'inimasi. Galiu ir aš savo mintimis pasidalinti. Na mano manymu jei yra meilė - yra ir seksas. Gal ne iš karto, bet po kurio laiko tai tikrai. Ir šiaip. Malonumo viršūnę turbūt galima pasiekti tik su mylimu partneriu, o ne su eiliniu žmogumi..
  Masturbacija. Manau to reikia kiekvienam žmogui. Ir nereikia gintis, kad nei vienas nėra to daręs. Tai visiškai normalu ir suprantama. Tik kas per daug - tas nesveika.
  Peršokant prie kitos temos - negaliu nepasigirti. Susiradau grupę. Na tiksliau jos narius ir kuriam naują dainą. Pagaliau kažką stipraus galvosim. Ne taip kaip su senėm grupėm. Labai didžiuojuosi tuo ir džiaugiuosi už save.
  Noriu didelių ausų tunelių. Labai noriu. Tik kur Alytuj galiu rast platinimo ragų tokio dydžio..? O gi niekur. Todėl pavydas bambą graužia Jamie Ryan Dee.. Jo tuneliai idealūs. Aš irgi noriu.. Labai noriu..
   Aj žodžiu. Nelimpa mintys šiandien kažkaip. Kažkokia padrika mąstysena. Pavargau. Gal dėl to.. Todėl ir atsisveikinsiu jau. Adijos amygos.

P.S. Mylėkit ir mylėkitės, brangieji


Jūsų Kwinkė.

Akistata su mirtimi.

 Sveiki visi gyvi. Nepykit, kad šiandien taip vėlai viską rašau, na bet tarkim. Tai vat. Buvau šiandien Panevėžį. Pirmą kartą. Man patiko. Paprašiau tėvų, kad paliktų mane vieną Panevėžio centre. Jie paliko. Kadangi ten beveik nieko nepažįstu - nėjau susitikt su niekuo. Sėdėjau nežinia kokioj vietoj ant suoliuko. Mąsčiau. Apie dieną. Apie draugus. Apie muziką. Pasiėmusi tušinuką pradėjau kažką rašyt. Tiksliau savo mintis. Sukūriau dainą. Nežinau kodėl, bet nedrąsiai pakėliau galvą. Kažkur toliau pamačiau 4 vaikinus. Gražius. Jie ėjo link manęs. Pirma nieko nesupratau, bet po to viskas paaiškėjo.
  Susipažinau su žmonėmis iš svetimo miesto. Daug juokėmės. Daug kalbėjom. O Lauke buvo šalta. Užsukome į "Kebabinę". Džentelmenai pavaišino mane karšta kava. Ahrrrr. Kaip gera buvo mano pilvukui... Šiaip labai keista buvo matyti žmones kurie taip maloniai su manim elgiasi.Aišku jie pasiėmė mano kontaktus ir po geros valandos nuskubėjo namo.
  Vėl likau viena. Nei kiek nebijojau. Nei kiek nesigailėjau.. Paskambinau tėvams. Jie pasiimė mane pas gimines. Pas mano dėdę kurio nebuvau mačiusi. Jezau kaip jį pamilau. Nežinau didesnio optimisto nei mano dėdė Jonas Viktoras. Jis išgyveno baisiai sunkią operaciją. Neteko savo pusės kaulo (dubens). Šlubčioja. Bet vis tiek pošlumo jam netrūksta. Kas antras žodis buvo: "seksas" "dulkinimasis" "mylėjimasis". Jo pirmas kartas buvo kluone ant šiaudų. Keistas vyrukas manau. Bet gal ir romantiška visai. Na bet neesmė.
  Važiuodami namo užsukome į prekybos centrą. Nusipirkau megztinį kuris man labai primena Jamie Ryan Dee. Nežinau kodėl, bet šiandien apie jį galvojau. Daug. Na gal dėl to, nes šiandien jo septynioliktas gimtadienis. Bet nemanau.
  Judėjom tolyn. Išvažiuojant iš Panevėžio nutiko kažkas neįtikėto. Vis dar esu šoko būsenoj. Rankos dreba, širdis virpa...
  Mes stovėjome didelėje spūstyje. Kažkoks dolbajobas, atsiprašant nežiūrėdamas mašinų pradėjo visus lenkti. Pritrūko kelių milimetrų, kad būtų įvykus mūsų automobilio avarija. Bet jis atsitrenkė į priešais esantį automobilį. Jo veidrodėlis būtų turbūt išmušęs mūsų automobilio langą jei tėtis nebūtų išsisukęs... Bet.. Bet tas niekšas nesustodamas nuvažiavo tolyn, o priešais važiuojantis automobilis buvo sumaitotas. Visos durelės, veidrodėlis.. Tą akimirką kai automobilis važiavo į mus - man sustingo rankos. Mintyse prabėgo geriausi atsiminimai. Galvojau jau galas. Nebuvau prisisegusi saugos diržo, nes prieš tai su sese viena ant kitos miegojom, todėl tik užsimerkiau ir pasidaviau praeičiai. Prabėgus keletui minučių atsimerkiau. Aš tikrai labai bijojau. Ir vis dar bijau.
  Dar nenoriu mirt. Ir nenoriu pasent. Noriu gyventi ir džiaugtis. Dėkoti Dievui, kad esu ir būsiu. Dėkoti už šeimą, senelius, gyvenimą. Už save ir draugus. Na aš netikiu į Dievą, bet.. Bet meldžiuosi. Kartais tai vienintelis būdas atsiprašyti savo klaidų..
  Manau šiandienai tiek.. iki susitikimo, žmogai.

Mylėkite savo gyvenimą ir vertinkite tai ką turite dabar.



P.S. Jus mylinti Kwinkė.

Pavydas - nevisavertiškumo priežastis.

  Šiandienos rytas ir vakarykštė naktis buvo tiesiog visiška beprotystė. Aš esu labai pavydi. Be galo. Nežinau kaip save sutramdyt, bet tokia esu. Pavydas. Pavydas. Pavydas. Pavydas. Tas jausmas kai atrodo, kad esi nevisavertiškas ar net gi "bėdžius". Dažniausiai taip ir būna. Ypač jei ką nors myliu. Nesvarbu ar draugą/ę ar savo artimą žmogų. Juk pamačius, kad JIS būna su kitais žmonėmis ar net gi su žmonėmis kurių nemėgsti - pradeda kilti pavydas. Pavydas. Pavydas. Pavydas. Pavydas. Tas sušiktas jausmas. Nekenčiu to. Bet vėlgi. Aš esu aš. Jau ir tai gana daug pasikeičiau. Užtenka.

  Nušokant prie kitos temos - gyrimasis. Esu didelė pagyrūnė. Mėgstu visas spalvas per daug sutirštinti. Na tarkim įsipjaunu į pirštą ir kokiam nors geram žmogeliui galiu pasakyti, kad aš visiškai nusipjoviau sau pirštą. Tai jau yra nesveika. Bandau save tramdyti. Ir aš žinau, kad man pavyks.

  Norėčiau dabar pagulėt ir apie viską pagalvot. Deja neturiu tam laiko. Gitaros pamoka jau laukia. O gal ir ne. Bet tikriausiai, kad laukia. Aš irgi jos laukiu. Myliu žmones kurie supranta mane. Supranta mano muziką. Mąsto taip kaip aš. Aš labai dėkoju šiam pasauliui, kad visai nesenai susipažinau su vienu labai nuostabiu žmogiuku. Man jis yra žvaigždė, bet kaip jis pats sako - jis tiesiog žmogus. Aš irgi žmogus. Bet mes abu mąstome tomis pačiomis mintimis. Gyvename tame pačiame pasaulyje. Džiugu.

  Kadangi jau turiu skubėti, tai užbaigiu šią trumpą Pavydo temą. Manau dar šiandien sulauksite vienos mano rašliavos. Aš bent jau labai tikiuosi. Sėkmingos Jums dienos, o man - pamokos.

Visus Jus labai mylinti - Guoda/Kwinkė.

Jausmai.

Nemėgstu moralizuot. Na gal kartais. Nedaug. Bet aš negaliu suvaldyt savo jausmų. Jei myliu - iškart pasakau, jei nemėgstu - pasakau, jei bijau - laikausi atokiau. Nežinau kaip žmonės sugeba meluoti patys sau ir aplinkai ir nuslėpti ką jaučia, nors pati moku apsimetinėti, bet retai tai darau.

 Ką tik gavau žinutę: "Tu labai graži". pati savęs gražia nelaikau. Niekada tokia nebuvau ir turbūt nebūsiu. Bet mokausi mylėti save ir savo kūną. Esu ideali. Kiekvienas esame idealus. Nors tobulų nėra, bet reikia save mylėt kaip tobuliausią būtybę žemėje. Po to savo meilę dalintis su kitu žmogumi. Turbūt pačiu artimiausiu mylimuoju ir žinoma savo šeima. To turbūt net sakyti nereikia. Meilė yra būtina gyvenimui. Jei neturėčiau meilės - tai nieko neturėčiau. Galiu mylėti net gi be atsako. Nors ir sunkus toks gyvenimo būdas, bet tai įmanoma.

 Atvirai kalbant aš labai dažnai įsimyliu. O gal tiesiog susižaviu. Esu turėjus begalę laikinų "vaikinų" kurie kažkada darė mano gyvenimą geresniu, bet man jau užtenka žaist vaikų žaidimus su šūdo malimu. Nenoriu skaudinti žmonių kurie tikriausiai kažkada buvo pametę galvą dėl manęs. Myliu vieną. Tiksliau mylėjau. Teko pamiršti dėl vieno negero atsitikimo. Nenoriu apie tai kalbėti. Taigi. Jei sakau, kad myliu - tai darau nuoširdžiai. Vadinasi tikrai myliu žmogų.

  Mėgstu juoktis, šypsotis. Patinka svajoti apie linksmus dalykus. Tikiuosi ateityje turėsiu darbą kuriame šypsosiuosi, nes dirbsiu su malonumu, o ne tik privalėdama atlikti paskirtas užduotis. Aš mėgstu rašyti, bet labai nemėgstu skaityti. Niekada neskaitau knygų. Tik tada kai privalau jas skaityti mokslui. Todėl mano blog'ai visada trumpi. Mėgstu rašyti eilėraščius, dainas.. Bet niekada nerodau jų niekam. Tik sau. Nes aš esu tobulas žmogus, o tik tobuliem galima matyti tobulas mintis. Juokauju. Nesu didelė savanaudė. Tik kartais.

  Mėgstu gėles. Gaila tik, kad esu joms alergiška. Vis tiek mėgstu. Myliu pasaulį. Bandau rūšiuot. Gerai pavyksta. Dalyvauju šiūkšlių rinkimo akcijose. Tuo tik maža dalele prisidedu prie pasaulio apsaugojimo. Gal Žemė vėl atsigaus..  Arba ne.

  Galvoju apie savo kojas. Kažkodėl. Skauda. Turbūt nusėdėjau. Tai naujas jausmas. Skausmas yra vidinis ir išorinis. Viduje mirti yra daug šūdiniau nei būti sužalotam iš išorės. Nors kita vertus nieko gero išvis būti sužalotam. Na bet jei vis dėl to tai atsitinka - būtinai turite išsipasakoti artimiausiam žmogui. Reikia paguodos, užjautimo ir paramos. Nemoku tylėti. nemokėkit ir Jūs.

  Nenoriu primokinti Jūsų visokiausių nesąmonių tad geriau jau eisiu. Sėkmės visiem.

Su meile, Kwinkė.

這是下雪下雪！

Gyvenimas tai kelias į sieną į kurią kažkada atsitrenksi. Manau šie žodžiai ne prie ko, bet šovė į galvą ir tiek. Tarkim tai be galo meniška ir dėl to aš dabar tapsiu rašytoja.. Yeh.. Kurgi ne.

 Nesuprantu žmonių kurie savo veiksmus nuvertina iki nulinio lygio. Oi. Palaukite. Aš ir pati tokia esu. Ar tai reiškia, kad savęs nesuprantu? Taip. Turbūt taip ir yra. Gyvenu dar tik 14 metų ir per tuos metus spėjau nuveikt visokio mėšlo, bet apie save ir savo jausmus išsiaiškint nespėjau. Gal dėl to, kad pati dar to nesugebu suprasti?. Man reikia gyvenimo mokytojo. O gal aš jį jau turiu? Begalė retorinių klausimų ir pati nesuprantu kam to reikia, bet kiek matau tai mėgstu kalbėtis su baltu lapu ar savo mintimis. Ar tai sveika? - žinoma. Nesu kokia beprotė kuri už šokolado gabaliuką išsižadėtų savo tėvų. Net minties nekyla. Nors žinoma būna akimirkų kada norisi atsikratyti brangiausių pasaulyje žmonių. 

 Rašau šį blog'ą ir geriu karštą kapučino kavą žiūrėdama per langą. Sninga. Tie maži susikristalizavę vandens lašai daro žmones laimingus. Keista. Nors nekenčiu žiemos ir šalčio, bet snaigės man patinka. Kartais tiesiog norisi suskaičiuoti visas krentančias snaiges ir tą skaičių užsirašyti natų sąsuvinyje. Mano dainų kūryba dažniausiai priklauso nuo nuotaikos ar oro. Šiuo metu tikriausiai kurčiau ką nors lyrinio, nes lauke baisiai šalta, o kaip ir sakiau aš nepakeliu šalčio. 

 Oh. Ačiū tau brangus, pilnas kapučino puodeli, kad šildai mane ir saugai nuo peršalimo. Gal tu netyčią mane suprasi.? Bet ką aš čia skiedžiu. Tu juk tik puodelis.. Žodžiu.. 

 Kaip pastebėjot - nemoku kalbėt viena tema, nes mano galvoj tiek daug minčių, kad net nežinau kurią užrašyti, todėl rašau jas visas. Aš žinau, kad dėl to mane mylit, nes aš darau kažką įdomaus. Jei rimtai tai visi mane myli. O jei nemyli - tai aš įsivaizduoju, kad taip yra. Nes aš tai visus myliu. Žinoma sunkiausia mylėti savo priešus kurie yra sugadinę dalelę mano gyvenimo. Bet aš bent jau stengiuosi juos mylėt. Bėje - labai nemėgstu melagių, nors pati tokia esu. Melas yra sušiktas dalykas. Jei tik galėčiau jo atsikratyti.. Na bet manau, kad taip nebus. Deja. Bet aš stengsiuosi... 

Vis gi pasikartosiu. Mėgstu snaiges. Ką tik atsidariusi langą ištiesiau ranką. Tas malonus snaigių prisilietimas rodos išliks mano atmintyje visą gyvenimą. Bet kai snaigių per daug - gaunasi sniegas. Kurio deja aš irgi nelabai mėgstu. Šiandien einant iš mokyklos maudėme vienas kitą sniege. Bet kam tai rūpi. Svarbu visiem buvo linksma.. Bet sniegas.. Ahrrrr.. nemėgstu jo. Kažkodėl jaučiu, kad aš per daug nusišneku, tad gal šiandienai to pakaks.. Iki.

P.S. Mylėkite snaiges! Juk sninga, sninga ! (这是下雪下雪! - sinnga sninga!) 

Su meile, Jūsų Kwinkė.

Vakaro tyloje

Labas vakaras visiems. Niekada gyvenime nesu rašiusi blog'o ir net neįsivaizduoju kaip jį reikia rašyti, bet kaip ir naują knygos puslapį bandysiu atversti savo tikrojo gyvenimo veidą visiems žmonėms kuriems įdomu ką aš galvoju, darau ar gailiuosi. Pirma manau labai svarbus yra prisistatymas. Taigi kas dar nežino mano vardas yra Guoda. Draugai ir pažįstami mane vadina tiesiog Kwinke. Kodėl? - nes taip mane praminė mano buvusi geriausia draugė. Ką tai reiškia? - ir pati norėčiau žinoti. Tai turbūt reiškia mane. Mano esybę.. Esu gimusi 1997 metų birželio antrąją dieną. Tai buvo turbūt viena laimingiausių ir skausmingiausių dienų mano tėvų gyvenime. Skausminga dėl to, nes man buvo diagnozuota sunki ligos forma - "mergaitė be odos". Taip, aš sergu labai sunkia alergijos forma kuri ačiū Dievui jau traukiasi iš mano gyvenimo. Nesiskundžiu, kad man negerai ir neprašau užuojautos. Kokia gimiau - tokia ir esu. Mane mylintys tėvai mane užaugino tokią kokia esu dabar ir esu jiems be galo dėkinga. Aš turiu 18 metų seserį su kuria deja nelabai sutariam. Tikriausiai dėl per didelio stilių nesutampamumo. Gyvenime esu pridariusi begalę blogų darbų dėl kurių dabar gailiuosi, bet manau, kad nereikia žiūrėti į praeitį. Kas buvo - tas. Gyvenu šia diena. Mokykloje daug draugų neturiu. Bet jų ir nereikia. Svarbiausia turiu tuos kurie visada bus šalia kai jų prireiks. O jei ne jie tai mano instrumentai, balsas. Esu muzikantė (kaip ir). Groju sintezatoriumi ir gitara bei būgneliais. Esu solistė ir choristė. Dievinu savo gyvenimo įdomybes: koncertus ir visas klaidas kurias darau. Iš to ir mokausi gyventi. Be to gyventi man padeda mano idealai. Christopher Drew Ingle - Jo muzika, dainų žodžiai, mintys ir kiekviena pasakyta frazė moko mane mylėti, judėti į priekį ir palikti viską kas  bloga praeityje. Jamie Ryan Dee - žmogus mokantis mane būt tuo kuo noriu būti. Nebijoti nieko ir gyventi laimingai. Ir beabėjo Smosh (Ian ir Anthony) - mokantys mane šypsotis ir juoktis iš kiekvienos baisios situacijos. Žinoma aš turiu kelis tikrus draugus, be kurių gyvent tiesiog negalėčiau. Myliu jus. Ir dėkoju už pagalbą. Kas dar...? Na galiu pasakyti tai - esu labai jautri, greit įsižeidžiu, bet kartu ir baisiai mėgstu juokauti ir esu be galo drąsi. Tad jeigu Jūs norite kažką blogo parašyti apie mano blog'us - rašykit į privatą. Labai mėgstu padiskutuoti su tokiais žmonėmis. Net nežinau ką dar galėčiau pridurti. Manau pasimatysime kitame mano prirašytame nesąmonių pilname lape. Tikiuosi mane pažinsit daug geriau nei pažinojote iki šiol.


Su meile, Kwinkė.

P.S. Nepykit už klaidas.