Gyvenimas tai kelias į sieną į kurią kažkada atsitrenksi. Manau šie žodžiai ne prie ko, bet šovė į galvą ir tiek. Tarkim tai be galo meniška ir dėl to aš dabar tapsiu rašytoja.. Yeh.. Kurgi ne.
Nesuprantu žmonių kurie savo veiksmus nuvertina iki nulinio lygio. Oi. Palaukite. Aš ir pati tokia esu. Ar tai reiškia, kad savęs nesuprantu? Taip. Turbūt taip ir yra. Gyvenu dar tik 14 metų ir per tuos metus spėjau nuveikt visokio mėšlo, bet apie save ir savo jausmus išsiaiškint nespėjau. Gal dėl to, kad pati dar to nesugebu suprasti?. Man reikia gyvenimo mokytojo. O gal aš jį jau turiu? Begalė retorinių klausimų ir pati nesuprantu kam to reikia, bet kiek matau tai mėgstu kalbėtis su baltu lapu ar savo mintimis. Ar tai sveika? - žinoma. Nesu kokia beprotė kuri už šokolado gabaliuką išsižadėtų savo tėvų. Net minties nekyla. Nors žinoma būna akimirkų kada norisi atsikratyti brangiausių pasaulyje žmonių.
Rašau šį blog'ą ir geriu karštą kapučino kavą žiūrėdama per langą. Sninga. Tie maži susikristalizavę vandens lašai daro žmones laimingus. Keista. Nors nekenčiu žiemos ir šalčio, bet snaigės man patinka. Kartais tiesiog norisi suskaičiuoti visas krentančias snaiges ir tą skaičių užsirašyti natų sąsuvinyje. Mano dainų kūryba dažniausiai priklauso nuo nuotaikos ar oro. Šiuo metu tikriausiai kurčiau ką nors lyrinio, nes lauke baisiai šalta, o kaip ir sakiau aš nepakeliu šalčio.
Oh. Ačiū tau brangus, pilnas kapučino puodeli, kad šildai mane ir saugai nuo peršalimo. Gal tu netyčią mane suprasi.? Bet ką aš čia skiedžiu. Tu juk tik puodelis.. Žodžiu..
Kaip pastebėjot - nemoku kalbėt viena tema, nes mano galvoj tiek daug minčių, kad net nežinau kurią užrašyti, todėl rašau jas visas. Aš žinau, kad dėl to mane mylit, nes aš darau kažką įdomaus. Jei rimtai tai visi mane myli. O jei nemyli - tai aš įsivaizduoju, kad taip yra. Nes aš tai visus myliu. Žinoma sunkiausia mylėti savo priešus kurie yra sugadinę dalelę mano gyvenimo. Bet aš bent jau stengiuosi juos mylėt. Bėje - labai nemėgstu melagių, nors pati tokia esu. Melas yra sušiktas dalykas. Jei tik galėčiau jo atsikratyti.. Na bet manau, kad taip nebus. Deja. Bet aš stengsiuosi...
Vis gi pasikartosiu. Mėgstu snaiges. Ką tik atsidariusi langą ištiesiau ranką. Tas malonus snaigių prisilietimas rodos išliks mano atmintyje visą gyvenimą. Bet kai snaigių per daug - gaunasi sniegas. Kurio deja aš irgi nelabai mėgstu. Šiandien einant iš mokyklos maudėme vienas kitą sniege. Bet kam tai rūpi. Svarbu visiem buvo linksma.. Bet sniegas.. Ahrrrr.. nemėgstu jo. Kažkodėl jaučiu, kad aš per daug nusišneku, tad gal šiandienai to pakaks.. Iki.
P.S. Mylėkite snaiges! Juk sninga, sninga ! (这是下雪下雪! - sinnga sninga!)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą