Tas malonus jausmas kai kažkam rūpi, kažkas Tave myli, Tavimi rūpinasi. Tie mieli žodžiai - "kaip Tu? Aš jaudinausi dėl Tavęs.." ir visos tos nesąmonės yra taip nuostabu.. Nuostabiau už žodį: MYLIU, nes dažniausiai šis žodis nėra vartojamas teisingai. Nėra įvertintas teisingai. Nėra sąžiningas. Bet šiame v'loge nenoriu kalbėt apie MEILĘ. Nereikia.
Lego kaladėlės kaip ir mūsų visų gyvenimai: spalvotos. Gražios. Žaismingos.. Bet kampuotos. Aštrios. Kiekviena kaladėlė priklauso nuo kitos kaladėlės. Norint, kad statinys būtų tvirtas - jame turi būti daugybė spalvotų kaladėlių sudėtų viena ant kitos. Kaip ir gyvenimas.
Priklausome nuo kitų žmonių. Nuo žmonių su skirtingomis kalbomis, skirtingomis odos spalvomis, skirtingomis istorijomis. Galų gale jei apsiribosime tik tarp savo šalies reikalų, tarp savo gyvenimo reikalų - visi pažįstami, giminės ar draugai turi skirtingas istorijas. Istorijas priklausančias jiems patiems. Ne visada "švarias", "gražias", ne visada mielas, bet ir "blogas"... Visi esame skirtingi. Tokie ir turime būti. Bet męs turime papildyti vieni kitus savo privalumais ir savo trūkumais. Savo įžeidimais kitiems žmonėms tik žeminsime save pačius.
Melas. Patyčios. Pašaipos. Muštynės. Ašaros. Neapykanta..Visi žinome kas sieja šiuos žodžius. Bet kodėl gi męs tai darome? Kodėl skaudiname silpnesnius? Kodėl juokiamės iš kitų nelaimės? Kodėl? Kam to reikia? - Gal tam, kad būtume "kietesni"? O gal tam, kad parodytume savo neišprūsimo lygį? Aš nesuprantu. Ar męs norime apginti savo kvailą makaulę nuo silpnesnių už mus? Tipo - "Va aš jau pasišaipiau iš jo, dabar aš kietas. Mylėkit mane." ? Taip? - Manau taip. Neneigiu, kad pati to nedariau, bet sakau jums atvirai - nebeliko noro daryti nieko blogo kitiems. Aš nieko blogo ir nedarau. Ir nedarysiu. Pasižadu, nes nenoriu griauti savo tvirtai pastatyto lego namo. Namo kurį jūs patys padėjote pastatyti.
Arbata, muzika ir mintys apie pasaulį. Apie karmą. Apie religiją. Gerus dalykus.. Kaip aš tai mėgstu. Mėgstu viską. Viską kas tyra. Viską kas gražu.. Vaiko gimimas. Vandens lašas ištroškusio žmogaus burnoje. Praregėjimas neregiui. Muzikos išgirdimas kurčiajam..
Aš tikiu stebuklais. Tikiu magija. Tikiu horoskopais. Tikiu savimi ir savo draugais. Tikiu, kad galiu padaryti begalę dalykų ir darau tai. Įvykdau tai. "Viltis miršta paskutinė" . Visada taip buvo ir bus. Ir niekada nebus kitaip. Niekada.
Tad saugokit visi savo lego namelius.Savo spalvotas kaladėles. Savo gyvenimus. Nedarykite neapgalvotų ir skubių sprendimų ir apie viską labai rimtai pagalvokite. Myliu jus.
Tikėkite, mielieji ir bus patikėta jumis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą