Esu gera. Visada tokia buvau. Mokėjau kvėpuoti. Vaikščioti. Džiaugtis gyvenimu. Mokėjau ir moku. Noriu dalintis tai su kitais žmonėmis. Su Tavimi. Su JUO. Su Jais.
Gyvenu ne dėl savęs, o dėl kitų. Džiaugiuosi ką man atneša saulė ir lietus. Džiaugiuosi vandeniu ir žeme. Geriuosi meile. Meile sau. Meile kitiems. Meile JAM ir Jai. Jūs visi man esate svarbūs. Maži mano pipiriukai aštrinantys mano gyvenimą ir darantį jį įdomesniu. Dėkoju už viską. Už tai, kad egzistuojat...
Kiekvienas turime gerąsias ir blogąsias puses. Mano geroji pusė atverta kiekvienam iš Jūsų, mano mielieji. O blogoji - tik kai kuriems. Nors myliu visus pasaulio žmones, bet kai kurie nusipelno mano neapykantos. Bet ir juos myliu. (skirta Lukui) .
Man dažnai būna šalta. Neturiu žmogaus kuris mane sušildytų, paguostų.. Tiksliau jo neturėjau. Dabar jau Turiu. Vainė, Lorė, Ignas, Sandra, Agnė, Rimvis... Labai Jums dėkoju. Visus Jus labai myliu ir žemai lenkiuosi, kad padedate man.
Būsiu atvira - šiomis dienomis nesuprantu savęs, bet man gera. Man smagu. Man linksma. Bet aš bijau. Bijau meilės. Bijau jausmų. Bijau žodžių ir veiksmų. Bijau..
Dar viena sudužus stiklo šukė krintanti man tiesiai į šaltus delnus ir supjaustanti mano rankas. Dar viena išlieta sūri ašara dėl VISO PASAULIO, dėl gyvenimo, dėl jausmų. Dėl visko ką gyvenime patyriau ir patyrsiu dėkoju savo tėvams ir savo draugams.. Pačiai sau..
Ir vis gi aš dar nenoriu užaugti. Pasenti. Numirti. Noriu gyventi. Gyventi su mylimu žmogumi. Su žmogumi kuris žino apie mane viską. Kuris gali man padėti ir patarti. Kuris gali mane negyvai nugirdyti ir paguldęs į lovą knisti man protą, kad aš jam vis dar graži. Kuris rytais žiūrėdamas į mano suveltus plaukus ir užtinusias akis sakytų kaip mane myli. Ir kuris man niekada nemeluotų ir manim tikėtų, kad ir kas be nutiktų.
Muzika.. Tik ji mane šiuo metu ramina. Tik ji man šiuo metu padeda...
P.S. Blog'as skirtas - Lorei. Myliu Tave, mažyt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą