Kvėpuoju.

  Gyvenu šia diena ir gyvenu ateitimi. Kartais negaliu pasirinkti tik vieno varianto. Kartais nemoku. Kartais nesuprantu. O kartais tiesiog nenoriu. Arba apsimetu jog nenoriu..
  Ši savaitė prasidėjo kontroliniais, o baigėsi euforija. Vėl. Kodėl? - Pasigerinau pažymius, gavau bilietą į Marilyn Manson koncertą ir netverdama džiaugsmu giriuosi.. Ir turbūt dar ilgai girsiuosi..  Be to šiandien su tėčiu buvome čiuožinėti pačiūžomis. Tai man paliko labai didelį įspūdį kadangi ant ledo su pačiūžomis buvau užlipusi tik antrą kartą per savo gyvenimą. Buvo tikrai labai smagu..
  Na bet tai dar ne viskas. Ryt keliauju į Druskininkus. Į spą centrą. O šeštadienį lėksiu į Vilnių ir ten nakvosiu. Turėtų būt nuostabu jei rasiu pas ką pernakvoti.
  Na bet baigiu kalbėt apie tai ką aš patyriau, patirsiu ar patiriu. Viskas yra idealu išskyrus jausmus. Jausmai kaip visada sušika nuotaiką ir sugadina tikrąją euforijos reikšmę. Kad ir dabar. Iš vidaus rodos trykštu džiaugsmu, o išorėje esu neautrali. Kodėl taip yra? - nes turbūt prasideda nuotaikų kaita arba esu tiesiog labai pavargus.
  Nesigaudau erdvėje. Rodos lyg esu atskridus iš kito pasaulio, tarp skirtingų keturių sienų. Kartais atrodo lyg ir egzistuoji, bet lyg ir ne. Lyg ir Tave kažkas mato, bet lyg ir ne. Klaustukai ir klausimai. Kodėl..? Kodėl taip yra..?
  Tuo ir baigsiu savo trumpą blog'ą. Einu klausytis muzikos ir žiūrėti į juodą kompiuterio ekraną. Ačiū už dėmesį.
 

Jūsų, Kwinkė.

http://www.youtube.com/watch?v=hB0Dp9TrR1c&feature=related