ISPĖJIMAS: Geriausia skaityti klausant:
http://www.youtube.com/watch?v=YP7a7L1fRPw&feature=related
Pasaulis nusišvietė naujomis spalvomis. Nauja šviesa ir nauju džiaugsmu. Nauja gyvybe bei nauja mirtimi. Nauji jausmai ir nauji išgyvenimai. Vieniši laivai plaunantys jūros krantus su vienišais jūreiviais.Viskas taip keista ir nesuprantama. Taip niūru, o gal linksma..(?)
Nebijok klausti klausimų į kuriuos niekas nežino atsakymo. Gal viena vieniša siela sutiks kitą sau artimą sielą vien dėl Tavo kvailo neišmąstymo? Gal žmogus susiras sau reikiamą atsakymą į didžios reikšmės klausimą? Gal. O gal ir ne. Bet mes visada liksime didvyriais sau. Savo pasąmonėje rasim kampelį kuriame reikės mūsų pačių išminties. Savo išdidumo ir savimeilės.
Mes tikime ir viliamės. Mes bandome būti tyri ir nuoširdūs. Bandome įsiteikti kažkam arba sau patiems. Mes norime, kad mumis tikėtų, kad mumis viltųsi. Norime, kad mus mylėtų ir rūpintųsi. Ir mes norime atsilyginti tuo pačiu. Argi nekeista, žmogau? Argi nematai periodiškumo ir visapusio rato gaubiančio mus? Argi nejauti spaudimo ir nerimo? Ne?..
Gyvenimas sukasi kaip prisukamas vilkelis paleistas ant tiesaus grindinio: Ašaros. Nuopoliai. Atsikėlimai. Džiaugsmas. Euforija. Ir vėl viskas iš naujo. Ir vėl viskas iš pradžių. Nekeista?..
Paskutiniai susimąstymai prie karšto arbatos gurkšnio kurį vis dar jaučiu savo ryklėje ir skrandyje. Kartais rodos lyg girdžiu skrandžio rūgštis graužiančias mane iš vidaus. Lyg rodos, kad tuojau numirsiu - ir vėl nurimsta. Argi Nekeista...(?)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą