2012 m. gegužės 14 d., pirmadienis

Nors imk ir numirk.. Paukštis.

  Kai viskas būna taip sušiktai sušikta, kai norisi pabėgt kažkur toli nuo nepakeičiamo žiauraus pasaulio - Tau į nugarą peiliu bado brangiausieji. Žmogus kurio nenorėjau prarast - pasitraukė. Daiktai kurių nenorėjau prarast - dingo. Pažymiai kurių nenorėjau gaut - sudraskė mano pažymių knygelę. Kodėl? Kodėl būtent man?
  Dievai žiūrintys į mane iš viršaus kvatoja. Jie suka mano gyvenimo ratą linkme kuria aš nenoriu eit. Sustokite pagaliau! Baikite mane kankint!
  Aš klykiu kaip apsėstoji per egzorcizmo seansą. Paleiskite! Pagaliau baikite! - bet jie manęs neklauso. Jie nepaklusta man... Aš nebenoriu gyventi skylėje pilnoje sumaišties ir galvos pametimo...
  Nuoga krūtinė ir apnuogintas kūnas neša didelį pelną turčiams ištroškusiems sekso. O ką męs darysime? O kaip mes gausime savo pinigus? Juk vien mokslo neužtenka. Turi būti 60x90x60 apimties ir turėti idealų veidą kuriame tikriausiai 5 kilogramai pudros ir kitokio špakliaus.
  Nenoriu būt tikra kale, bet aš kovosiu už savo vietą po saule. Pečiais, kelieniais ir alkūnėmis brausiuosi pro kiaules dergiančias visur kur pakliūna. Išsitepliosiu mešlu kurį patys padarėme ir vis dar darome. Man gėda, kad aš išvis gyvenu. Galėjau mirti. Senai mirti ir nežinoti ką reiškia žiaurumas, ignoravimas, nekalbėjimas. Nenorėjau jausti jausmų traumų ir nuotaikų kaitos. Nenorėjau įsimylėti žmonių kuriems ant manęs giliai nusišikti. Nenorėjau. Bet taip jau yra, kad esu savo tėvų meilės vaisius. Turiu gyventi. Jei ne dėl savęs tai dėl jų arba visų kuriems dar kažkiek rūpiu.
  Pykčio ašaros kaupiasi veide. Ant ko aš pykstu? Ant visų. Ant žmonių kurie tik žaidžia su manimi. Ant gyvūnų kurie ėda nekaltą grobį. Ant televizijos, interneto bei radijų per kuriuos matome ar girdime visokį šlamštą kuris ir pasigliamžia visą kietą košę kuri buvo mūsų galvoje. Aš pykstu ant savęs. Kodėl? - nes nepatinku žmonėms kuriems noriu patikti. Todėl, kad nepritampu prie žiaurios minios. Todėl, kad gyvenu mele. Todėl, kad eilinį kartą man išpiso protą nesveiki žmonės su nesveikais žodžiais. Nebegaliu pakesti viso šito. 
  MYLIU. Garsiai rėksiu. Myliu!!! Taip. Tik jis manęs nemyli. Tik jis manim naudojasi. Tik jis man meluoja. Tik jam giliai nusišikt. Nu ir pohuj - pasakiau ir pati nepatikėjau. Ne, man ne pohuj. Aš irgi turiu jausmus kurių nenorėčiau turėti ir kurių nemoku tramdyti... Heh.. Sunku man čia rašyti visam pasauliui ką jaučiu. Tiesiog supraskite, jog ir tokios baisios kalės kaip aš dar kažką jaučia...


Ačiū už sugaištą laką. 
Pagarbiai jūsų - Kwinkė.

1 komentaras: